- kupetis
- kùpetis sm. (1); M, N žr. kupetys 1: O lankoj šieno šiemet storai – bus kupetis prie kupečio sp. Kupetis šieno SD353. Sudėjau šieną į kùpečius Sg. Iš vieno kùpečio šieno būs vežimas Krž. ^ Užaugo merga kaip kupetis Tat.
Dictionary of the Lithuanian Language.